Gamtos svarba

Biologinė įvairovė – tai visa, kas gyva Žemėje. Šis gyvų organizmų tinklas yra svarbiausia gamtos dalis, valanti vandenį, kurį geriame, apdulkinanti mūsų pasėlius, gryninanti orą, kuriuo kvėpuojame, palaikanti dirvožemio derlingumą, gaminanti mums vaistus ir tiekianti daugybę pagrindinių mūsų pramonei reikalingų dėlionės gabalėlių.

Deja, dabar gamta nyksta sparčiau nei iki šiol

Visi mokslininkai sutaria, kad šiuo metu gamta visame pasaulyje nyksta greičiau nei kada nors anksčiau. Jos nykimas glaudžiai susijęs su klimato kaita ir prisideda prie visuotinės ekologinės krizės. Biologinės įvairovės mažėjimo padariniai juntami jau dabar, o jei tendencija nesikeis, jie tik aštrės.

Ar žinojote?

  • Šiuo metu žmogaus veikla jau yra reikšmingai pakeitusi tris ketvirčius sausumos aplinkos ir du trečdalius jūrinės aplinkos.
  • Medžiagų, kuro ir maisto gavyba bei apdorojimas lemia beveik 90 % biologinės įvairovės praradimo atvejų ir yra pusės šiltnamio dujų emisijų priežastis.
  • Šiuo metu norint iš gamtos patenkinti visus mūsų metinius poreikius, reikėtų 1,6 Žemės.

Tai kodėl gi nyksta biologinė įvairovė?

Prie biologinės įvairovės mažėjimo prisideda tiek buveinių nykimas, tiek išteklių pereikvojimas, tiek klimato kaita, tarša ir svetimos invazinės rūšys. Vis dėlto esminė priežastis yra netvari žmogaus veikla. Naujų resursų paklausa visame pasaulyje skatina kirsti miškus, keičia žemės naudojimo tendencijas ir naikina natūralias buveines.  

Pagrindinė biologinės įvairovės mažėjimo priežastis Europoje – žemės naudosenos pokyčiai. Ūkininkavimas ir miškininkystė suintensyvėjo, naudojama vis daugiau cheminių priedų, tarp dirbamų laukų paliekama mažiau tarpų, auginama mažiau javų veislių. Esant skurdesnei augalų įvairovei, gerokai sumažėja, pavyzdžiui, vabzdžių, todėl mažėja ir paukščių.

Be to, itin išsiplėtė miestai ir urbanizuotos teritorijos, taigi liko mažiau gyvosios gamtos zonų. Kai augant ūkiams ir urbanizuotiems plotams lieka vis mažiau vietos gyvajai gamtai, biologinė įvairovė ima nykti.

Bet ar tai tikrai svarbu?

Biologinės įvairovės nykimas kelia pavojų mūsų visuomenei ir ekonomikai. Tai:

  • problema verslui, nes iš gamtinio kapitalo gaunamos pagrindinės žaliavos pramonei;
  • saugumo problema, nes gamtinių išteklių praradimas, ypač besivystančiose šalyse, gali paskatinti konfliktus;
  • klimato problema, nes gamtinių buveinių naikinimas spartina pasaulinį atšilimą;
  • maisto saugos problema, nes apdulkintojai mūsų maisto sistemoje vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį;
  • etinė problema, nes biologinės įvairovės nykimas skaudžiausiai veikia neturtingiausius, todėl didėja nelygybė;
  • skirtingų kartų problema, nes atimame iš savo palikuonių gyvybiškai svarbius išteklius;
  • moralinė problema, nes neturėtume naikinti planetos, kurioje yra gyvybė,
  • sveikatos problema, nes gamta gerina oro kokybę, mažina teršalų poveikį ir vėsina mūsų miestus.

Ar žinojote?

  • Nykstant pakrančių buveinėms ir jų teikiamai apsaugai, jau dabar iki 300 mln. žmonių kenčia nuo pagausėjusių potvynių ir uraganų padarinių
Ką tu gali padaryti?
Generic placeholder image

Kaip sustabdyti šį nykimą?

Mokslininkai teigia, kad artimiausi 10 metų yra ypač svarbūs. Turime iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą, nuo energetikos sistemos ir dirvožemio naudojimo būdų iki pastatų, miestų, transporto ir maisto sektorių, kad iki 2050 m. ar net dar anksčiau emisijos į aplinką taptų beveik lygios nuliui. ES atsakas į šią krizę – Europos žaliasis kursas.

Dauguma reikiamų technologijų jau egzistuoja, tačiau būtina jas naudoti daug plačiau. Reikia pradėti sparčiai jas diegti, naudoti švaresnius energijos šaltinius, riboti miškų kirtimą, geriau tvarkyti žemės plotus ir pereiti prie tvarios žemdirbystės. Vis daugiau verslo įmonių turi suprasti, kad be gamtinių išteklių neįmanoma maisto produktų, pluoštų bei tekstilės ar statybinių medžiagų gamyba. Verslas turi diegti vartojimo ir gamybos modelius, padedančius saugoti ir tvariai naudoti biologinės įvairovės išteklius.

Kas daroma Europoje, siekiant spręsti šią problemą?

Patvirtinusi Naująjį žaliąjį kursą, Europa tvirtai įsipareigojo vadovautis trimis naujosios biologinės įvairovės strategijos prioritetais: saugoti biologinę įvairovę nuo būsimų pavojų, atkurti tai, kas jau pažeista, ir užtikrinti, kad susirūpinimas dėl biologinės įvairovės būtų vienas pagrindinių klausimų visose aktualiose politikos srityse.

Tarptautinėje arenoje ES yra viena pagrindinių biologinės įvairovės apsaugos ir tvaraus gamtos išteklių naudojimo skatintojų. Biologinei įvairovei besivystančiose šalyse saugoti ji kasmet skiria daugiau nei 350 mln. eurų, šias lėšas teikdama ir per programas, kurios tiesiogiai susijusios su biologine įvairove, ir per programas, kurių paskirtis – integruoti biologinės įvairovės klausimus į kitas sritis. Pavyzdžiui, 2018 m. ES finansavo 66 saugomas teritorijas 27 Užsachario Afrikos šalyse.

Europa siekia, kad 2021 m. pavasarį Kunminge (Kinija) pasaulio lyderiai susitartų dėl bendro biologinės įvairovės apsaugos tikslo. Jis atitiktų 1,5 Paryžiuje priimto tikslo. Šiame 15-ame biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikime (CBD COP 15) bus apžvelgta pasaulio pažanga siekiant dabartinių biologinės įvairovės išsaugojimo tikslų ir bus nustatytas tikslų mastas ateinančiam dešimtmečiui.

Generic placeholder image

Ką galiu padaryti aš?


Gyventojai

  • Išeikite iš namų ir pasidžiaukite gamta! Apsilankykite artimiausioje ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje
    https://natura2000.eea.europa.eu/#
  • Prisidėkite prie visuomeninio mokslinio projekto
  • Patikrinkite, ar gamtos apsaugą reglamentuojantys ES teisės aktai gerai įgyvendinami jūsų šalyje (žr. atitinkamą ataskaitos dalį)
    https://ec.europa.eu/environment/eir/country-reports/index_en.htm
  • Stebėkite, kaip patys vartojate išteklius. Įsigilinkite, kokį poveikį gamtai daro jūsų pasirinktas gyvenimo būdas, priimkite vieną iš iššūkių ir prisidėkite prie pokyčių
    https://www.anatomyofaction.org/
  • Darykite spaudimą politinių sprendimų priėmėjams. Paraginkite politinius lyderius 2020 m. spalio mėn. Kunminge, Kinijoje, priimti griežtą ir ambicingą pasaulinį susitarimą saugoti ir atkurti gamtą
    https://explore.panda.org/voice

Verslo įmonės

Daugelis įmonių jau supranta, kaip svarbu įvertinti, įkainoti ir apskaityti savo poveikį gamtiniam kapitalui bei ekosistemų funkcionavimui ir savo priklausomybę nuo šių išteklių. Verslas suvokia, kad šis parametras padeda įvertinti finansinę riziką ir gali būti naudojamas kaip išsamus tvarumo rodiklis, svarbus XXI amžiuje.

Privalumai verslui yra šie:

  • ilgalaikis verslo modelių gyvybingumas;
  • išlaidų taupymas;
  • efektyvesnė ūkinė veikla;
  • didesnė užimama rinkos dalis;
  • prieiga prie naujų rinkų, gaminių ir paslaugų;
  • prognozuojamos ir stabilios tiekimo grandinės;  
  • geresni santykiai su suinteresuotaisiais subjektais ir klientais.

Pirmaujančios Europos finansinės įmonės šiuo metu rengia metodikas, kuriomis vadovaujantis bus galima matuoti poveikį portfolio lygmeniu.

Vis daugiau įmonių turi diegti vartojimo ir gamybos modelius, padedančius saugoti ir tvariai naudoti biologinės įvairovės išteklius. Tausojantis požiūris į biologinę įvairovę skatins klientų palankumą ir sukurs naujų komercinių galimybių.

Siūlome prisijungti prie verslo ir biologinės įvairovės platformos ir mokytis iš jų patirties: https://ec.europa.eu/environment/biodiversity/business/index_en.htm

Miestai

Kviečiame dalyvauti ES „Žaliojoje savaitėje“!

Nuo rugsėjo antros pusės iki spalio visoje Europoje vyks daug renginių. Juose bus nagrinėjami įvairūs iššūkiai, susiję su gamta ir biologine įvairove.

Dalyvaudami šiuose renginiuose turėsite galimybę išreikšti savo nuomonę, sužinoti naujų dalykų ir pasisakyti jums svarbiais klausimais. Atvykite į netoliese vykstantį renginį arba pasisakykite ES „Žaliosios savaitės“ tema socialinėje žiniasklaidoje, naudodami grotažymę #EUGreenWeek.

Briuselyje vyksiančią konferenciją galėsite stebėti per gyvą internetinę transliaciją.